veselia

veselia
×veselià sf. (2) NdŽ, DūnŽ 1. žr. veselė 1: Kaip matome, lietuviai skolintiniems žodžiams svodbai ir veseliai pakeisti turi saviškius, būtent nuduotuves ir vestuves K.Būg. Turė[jo] treji ažusakai išeit – tada veselià Švnč. Any susūtarijo vesẽlią dirbt, ženytis LzŽ. Pirmadienė[je] prasidėjo veselià i visą savaitę [truks] Užv. Šokom vesẽlią Rš. Jis veselioj gražiai šoka O. Vienas durnas turia būti vesẽlioj, kiteip nebūs juokos Skdv. Vesẽliosu Lkm. Kurs grandinius valgo trikojo, to veselià būs sninganti i lynanti (priet.) Kl. ^ Kada to veselià pasibaigs, kada to veselià pasibaigs (bliauna nešerti veršeliai, karvės). – Nor kasdien veselià, nor kasdien veselià (atsako ožkos ir ožiukai, pešantys iš vežimo šieną) Švnč. Bobos pilve veselià (dūda) Tvr. Per pilvą gysla, gale kojų veselia (verpimo ratelis) Bsg. ║ Sd Veselià parvažiavo, jaunoji patiekė stalą Bdr. Seniau dešimčia arklių veselià važiuodavo Dglš. Kai parvažiuos veselia, tai grajyk i grajyk be sustojimo, kad nesustemdyt veselninkų BsV318 (Slv). 2. prk. siautimas, šėlimas, triukšmas: Vienas svetimas vaikas prisidura (ateina) – trobo[je] veselià Krš.
◊ velnių̃ veselià
1. siautimas, šėlimas, baisus triukšmas: Tikra jau velnių̃ veselià tę pas jų Stak.
2. Ds, Jnš smarki pūga, pustymas.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • râde — RẤDE, râd, vb. III. intranz. 1. A şi manifesta veselia sau satisfacţia printr o mişcare caracteristică a feţei şi a gurii, scoţând în acelaşi timp sunete specifice, succesive şi nearticulate. ♢ expr. A râde (sau, rar a şi râde) în barbă (sau pe… …   Dicționar Român

  • išvažiuoti — K, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD412, R, R4,43,394, MŽ, MŽ5,57,531, M, Š, L, RtŽ, ST24, LL157,288 1. intr. važiuojant išjudėti: Namai apgriuvę, o kap išvažiuõs arkliais – Marija, tik laikyk! Sn. Išvažiuojant čia iš tos duobės, kaip eina iš pakalnės an… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvažiuoti — K, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Q3, SD210, Sut, N, L, LL157 1. intr. važiuojant nutolti: Jis įsėdo į savo ratus ir nuvažiãvo NdŽ. Aš nuvažia[va]u, o jy atvažiav[o] (prasilenkėme) Nč. Kur nuvažiãv[o], kas nuvažiãv[o] – nežinau Rod. Be rato (nukrito vežimo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pataisyti — Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652 1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisyk J. Žiūrėk, kad pataĩsęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • velnias — sm. (3) KBII54, K, FrnW, RŽ, DŽ, NdŽ 1. LEXXXIII334 mit. žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas: Mūsų mitologijoje velnias pagrobia Aušrinę sp. Pikulas buvęs senas, žilas vyriškis su ilga žila barzda, mirtinai blyškios spalvos, apsisiautęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • u̯ē̆su- (*su̯ē̆su-) —     u̯ē̆su (*su̯ē̆su )     English meaning: good     Deutsche Übersetzung: “gut”     Material: O.Ind. vásu “good” (in addition vasvī “night”), vásu n. “blessing, Besitztum, property, richness “ (das Subst. after Akzent and ablaut das primäre), Av …   Proto-Indo-European etymological dictionary

  • веселый — весел, весела, весело, укр. веселий, ст слав. веселъ κεχαριτωμένος (Супр.), болг. весел, сербохорв. ве̏сео, ве̏села, словен. vesȇɫ, чеш. vesely, слвц. vesely, польск. wesoɫy, др. польск. wiesioɫy, в. луж., н. луж. wjesoɫy. Родственно лтш.… …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • Rajon Tatarbunary — (Татарбунарський район/Tatarbunarskyj rajon) …   Deutsch Wikipedia

  • Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное …   Википедия

  • VOSAVIA — ubi Mammaea Alexandri Severi Imperatoris mater caesa et sepulta, Christianorum fautrix; oppid. Germaniae superioris Oberwesel. Vide Ficelia, et Veselia …   Hofmann J. Lexicon universale

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”